BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Σ:>

tai va, jo, grįžau. be fejerverkų.

gi žmonės sako, kad įkvėpimas ateina tik iš didžių mūzų, o didžiausi pasaulio šedevrai gimsta iš skausmo. man tai jie gimsta iš alkio. arba klausant Razausko. o ar, palaukit, alkis nelygus skausmui? statistiniams studentams - lygybės ženklas. o man juk bepiga kalbėt, kai dabar kapstaus šokoladinių ledų dėžėj. pha!

ar sakiau, kad man patinka, kai mokykloj būna Sibiras? kiekvieną rytą žygiuoju kaip į tremtį. ledus ten galima laikyt ant radiatorių, neištirpsta.  istorijos mokytoja sako `liaukitės drebėję, įsivaizduokit, kad jūsų kojos ant kažko karšto ir jums šilta`. KAŽKO KARŠTO!  argi ne absurdas? įsivaizduokit, kaip ta pati istorikė nukeliavusi į Afriką, vaikams iš Somalio išmintingai taria `įsivaizduokit, kad jūsų skrandy daug maisto…!!!`. tai va, įsivaizduojat, vaikai, vaizduotė viską gali!

kai grįžtu namo po pamokų, man būna smegenų atšilimas. užsimanau rašyt. o ir šiaip ruduo visada toks dūchas metas, kai labai daug galvoji ir valgai daug šokolado. bet šįmet galvojasi kažkaip kitaip, dar labiau nesveikos mintys galvoj (jojooo, vaizduojuos, kad turiu labai daug laiko jas užrašinėt).

tai va, šitas tekstas gal ir pasirodys jums beprasmis, bet man tai jis reikšmingas. nu bet taip žiauriai myninful.

TAI VA.

po tikrovei(kas čia per išsireiškimas, pone?), šiandien šedevras negimė, neišgimdžiau.

nes aš pavalgius,

bet kaip toliau…

who knows!

p.s. kaimynų vaikas man sako `nu ir bordelis pas mane, pamatytum tu!`. tai kaip man suprast, jis pas save namie viešnamį atidarė?!?!

Rodyk draugams